- blykė
- ×blýkė (vok. Bleiche) sf. (1) 1. vieta, kur vasarą baltinami pievoje audeklai, baltykla: Nešk pas blýkę audeklus Alvt. 2. Mrj, Klvr baltinamas audeklas: Jau bąla blýkė Skrd. Ot kur jie blýkę pasitiesė! Gs. 3. Brt, Gs tokie milteliai audeklams ar verpalams baltinti arba skalbti: Nupirk blýkės, reiks verpalus blykiuot Jrb. 4. blogo vardo moteris: Juk ir vyrams nepadoru lankytis pas blykes V.Kudir.
Dictionary of the Lithuanian Language.